Paprastoji takažolė (lot. Polygonum aviculare)

Botaninis augalo pavadinimas: Paprastoji takažolė – Polygonum aviculare L.
Sinonimai: Rūgtis takažolė
Šeima: Rūgtiniai – Polygonaceae Juss.
Liaudiški pavadinimai: kasočiai, kiaulažolė, kiauliabarščiai, kiauliažliogis, kietažliogis, kietažolė, kimžolė, naryčios žolė, padraika, veja, vėjažolė

Takažolė

Aprašymas. Takažolė – vienmetis, besidriekiantis pažeme žolinis augalas. Iš vienos šaknies išauga visas pluoštas nariuotų, plikų, 5-30 cm ilgio, šliaužiančių ar kylančių, nevijoklinių, šakotų stiebų. Lapai maži, smulkūs, pražanginiai, beveik bekočiai, lancetiški ar ovalūs. Žiedai labai smulkūs, baltai žali, po 1-5 sukrauti lapų pažastyse. Žydi birželio-spalio mėn. Vaisius – tribriaunis riešutėlis.

Paplitimas. Auga visoje Lietuvoje. Labai dažna. Tai laukų piktžolė, auganti ne tik laukuose, bet ir daugiausia mindomose vietose: ant takų, kiemuose, pakelėse.

Vaistinė žaliava. Žydėjimo metu renkama antžeminė dalis – takažolės žolė (Polygoni avicularis herba; ankstesnis: Herba Polygoni avicularis). Rudenį gali būti renkamas atolas. Pjaunama palei šaknis ir džiovinama gerai vėdinamoje patalpoje, pavėsyje ar džiovykloje 50-60 °C temperatūroje. Gerai išdžiovinta žolė yra silpno kvapo, sutraukiančio skonio, stiebai lenkiami lengvai lūžta.

Veikliosios medžiagos. Žolėje yra naudingų medžiagų – flavonoidų (kvercitrinas, kemferolis, rutinas, avikuliarinas), kumarinų, vitaminų C, K, karotinoidų, 3 % rauginių medžiagų, fenolkarboninių rūgščių, silicio druskų, dervų, gleivių.

Preparatai. Nuovirai. Įeina į atsikosėjimą lengvinančių vaistažolių mišinių sudėtį. Preparatai, kuriuose yra šių vaistažolių, dažnai yra lengvai prieinami ir gali būti naudojami kaip natūralios alternatyvos sintetiniams vaistams. Tai yra ypatingai populiaru tarp tų, kurie siekia išvengti cheminių medžiagų ir nori pasirinkti natūralesnę gydymo formą.

Be to, svarbu paminėti homeopatinius vaistus, jie taip pat gaminami pasitelkiant šią žolinę žaliavą.

Poveikis. Takažolės preparatai pasižymi šlapimą varančiu, sutraukiančiu, kraujavimą stabdančiu, skausmą malšinančiu, priešuždegiminiu, atsikosėjimą lengvinančiu poveikiu.

Indikacijos. Vartojama sergant inkstų ir šlapimo pūslės akmenlige akmenims šalinti (ypač efektyvu pradinėse stadijose), viršutinių kvėpavimo takų ligomis atsikosėjimui lengvinti. Nuoviru gali būti skalaujama burnos ertmė ir gerklė esant gleivinių uždegimui.
Be to, liaudies medicina dar takažolę vartoja apetitui žadinti, karščiavimui mažinti, viduriavimui, gastritui gydyti. Išoriškai voniomis, kompresais gydomi furunkulai (votys), egzemos, dermatitai, spuogai, radikulitas ar podagra. Takažolių nuoviru plaunama galva, kad sustiprinti plaukus, pagerinti jų augimą, išnaikinti pleiskanas.

Kontraindikacijos. Nevartoti padidėjus kraujo krešumui, esant tulžies latakų ir šlapimtakių susiaurėjimui, nėštumo metu.

Nuoviro ruošimas ir vartojimas

1 valg. šaukštas smulkintos takažolių žolės užpilamas stikline šalto vandens, paverdama 5-10 min, nukošiama. Geriama po pusę stiklinės 3-4 kartus per dieną 30 min prieš valgį. atsikosėjimui palengvinti.