Augalai

Paprastasis šaltekšnis (lot. Frangula alnus)

paprastasis šaltekšnis

Botaninis augalo pavadinimas: Paprastasis šaltekšnis – Frangula alnus Mill.
Sinonimai: Rhamnus frangula L.
Šeima: Šunobeliniai (Šaltekšniniai) – Rhamnaceae
Liaudiški pavadinimai: kurkliai, marguogis, mekšvuogė, meškauogė, skirpstas, šaltakšnis, šaltokšnis

Šaltekšnis

medis šaltekšnisAprašymas. Paprastasis šaltekšnis – tai aukštas krūmas ar nedidelis, 1-5 m aukščio medelis, giminingas dygiajai šunobelei (Rhamnus cathartica L.). Žievė lygi, senų šakų – tamsiai ruda, su baltais ištęstais žievlęšiukais – lenticelėmis (žievės kvėpavimo organais), jaunų – rusva, blizganti, su baltomis karputėmis. Jei paskusime viršutinį žievės sluoksnį, tai po juo pamatysime vyšniniai raudonos spalvos sluoksnį – tai pagrindinis, šaltekšnį išskiriantis požymis. Ūgliai raudonai rudi, nedygliuoti. Lapai tamsiai žali, kotuoti, pražanginiai, lygiakraščiai, elipsiški. Žiedai smulkūs, žalsvai balti, susitelkę po kelis lapų pažastyse. Žydi gegužės-liepos mėn. Vaisiai prinoksta rūgpjūčio-rugsėjo mėn. Tai uogos pavidalo, žirnio didumo, nuo raudonos iki violetiniai juodos spalvos (priklausomai nuo prinokimo) kaulavaisiai, kurie nesubrendę nuodingi ir apskritai nevalgomi(!).

Paplitimas. Pasaulyje yra apie 50 šaltekšnių rūšių. Lietuvoje savaime auga tik viena šaltekšnių rūšis – Frangula alnus, kuri dažna visoje Lietuvoje. Auga drėgnuose miškuose, upių ir daubų šlaituose, pelkėse, krūmuose, paežerėse. Mėgsta drėgną, rūgštų, puveningą dirvožemį.

paprastasis šaltekšnis botanikojeVaistinė žaliava. Šaltekšnio žievę (Frangulae cortex) patogu rinkti, kai miške kertami nereikalingi krūmai ir medžiai, tarp jų ir šaltekšniai. Anksti pavasarį (balandžio-gegužės mėn.), prasidėjus sulčių judėjimui, augalo žievė lengvai lupasi. Ant jaunų šakų kas 30 cm daromi skersiniai ir vienas išilginis pjūvis ir nulupamos žievės juostelės. Vaistinei žaliavai netinka žievė, apaugusi kerpėmis. Džiovinama gerai vėdinamoje patalpoje, pavėsyje ar džiovykloje 40-45 °C temperatūroje, retkarčiais pavartoma. Žievės vamzdeliai neturi būti įsimovę vienas į kitą.
Tinkamai paruošta žaliava – tai 10-15 cm ilgio, 0,5-2 mm storio į vamzdelius susisukus žievė. Paviršiuje raukšlėta, pilkai ruda, viduje – lygi, rudai raudona, be dėmių, lūžyje – smulkiai plaušuota, kartaus skonio, silpno nemalonaus kvapo.
Vaistams žievė tinka tik po metų nuo jos ruošimo(!), nes šviežioje žaliavoje yra vėmimą sukeliančios medžiagos – frangularozido. Laikymo metu jis virsta frangulinu, šis – frangulaemodinu. Kitas būdas greičiau pašalinti pykinimą sukeliantį cheminį junginį: šviežią žievę reikia pakaitinti 1-2 val. verdančio vandens garuose.

šaltekšnio uogosVeikliosios medžiagos. Žievėje yra apie 6 % antraglikozidų (frangulaemodinas, frangulinas, gliukofrangulinas ir chrizofenolis), apie 10 % rauginių medžiagų, gleivių dervų, alkaloidų, cukraus, šiek tiek eterinio aliejaus, dažinių karčiųjų ir mineralinių medžiagų.

Preparatai. Nuovirai. Skystas šaltekšnio ekstraktas (Extractum Frangulae fluidum). Sausas šaltekšnio ekstraktas (Extractum Frangulae siccum). Įeina į vidurius liuosuojančių ir priešhemorojinių vaistažolių mišinių sudėtį.

Poveikis. Šaltekšnio preparatai dirgina storosios žarnos gleivinę, skatina jos peristaltiką ir taip liuosuoja vidurius.

Indikacijos. Priskiriama švelnaus ar vidutinio stiprumo vidurius laisvinantiems vaistams ir vartojama nuo lėtinio vidurių užkietėjimo. Poveikis pasireiškia po 8-10 val. Veikia švelniau nei sena, bet stipriau nei rabarbaras. Ilgai ar didelėmis dozėmis vartojant šaltekšnio preparatus vystosi kalio trūkumas, kas taip pat sukelia vidurių užkietėjimą. Taip gali išsivystyti priklausomybė. Todėl šaltekšnis netinka ilgalaikiam vartojimui. Vartoti galima kelias dienas ir ne ilgiau kaip 2 sav.

Liaudies medicina šaltekšnio žieve gydo podagrą, karšligę, kepenų ligas, geltą, varo žarnyno kirmėles (askarides), o šaltekšnio vaisių užpilą pataria vartoti esant įvairiems kitiems negalavimams. Tačiau vaisių užpilą gerti pavojinga, nes jis gan nuodingas.

Extractum Frangulae fluidum – tamsus, raudonai rudas, kartoko skonio skystis. Praskiestas su vandeniu susidrumsčia. Vartojamas lašais (po 20-40 lašų).
Extractum Frangulae siccum – rudos spalvos, silpno specifinio kvapo, kartoko skonio milteliai. Vartojami dengtų tablečių forma (po 1-2 tabletes prieš miegą).

Kontraindikacijos. Nevartoti nėštumo ir žindymo metu, esant žarnų nepraeinamumui, žarnyno uždegimui, hipokalemijai. Neskirti vaikams iki 12 metų.

Nuoviro ruošimas ir vartojimas

1 valg. šaukštas smulkintos šaltekšnio žievės užpilamas stikline verdančio vandens, indas uždengiamas ir įstatomas į verdančio vandens vonelę, kaitinama 30 min. Nuoviras 10 min vėsinamas kambario temperatūroje, nukošiamas bei praskiedžiamas virintu vandeniu iki 250 ml (pradinio tūrio). Geriama po pusę stiklinės ryte ir vakare prieš valgį.

Apie autorių

Vaistažolė

Vaistažolė

Kviečiame pažinti paslaptingą vaistažolių pasaulį, kuris žada sveikatingumą ir malonius atradimus miškuose, pievų pakraščiuose ir netgi mūsų pačių kiemuose. Šioje svetainėje mes kviečiame į kelionę, kurios metu atskleisime šių botaninių stebuklų senovinę išmintį. Prisijunkite prie mūsų, kai mėginsime įsigilinti į įspūdingą žolelių pasaulį, tyrinėsime jų unikalias savybes, senolių išmintį ir praktinį šių dienų pritaikymą.

Teksto komentarai

Komentuoti