Botaninis augalo pavadinimas: Paprastasis varputis – Agropyron repens (L.) P.Beauv.
Sinonimai: Elytrigia repens (L.) Nevski.
Šeima: Varpiniai (Migliniai) – Gramineae Juss. (Poaceae R. BR.)
Liaudiški pavadinimai: šiaudė, varpis, varputys, veja
Varputis
Aprašymas. Paprastasis varputis – daugiametis 30-150 cm aukščio žolinis augalas. Piktžolė. Turi šliaužiančius, nariuotus, intensyviai augančius šakniastiebius, kurie dirvožemyje būna labai plačiai išsišakoję. Lapai pražanginiai, plokšti, linijiški, šiurkštūs, žali ar melsvai žali. Stiebas status, tuščiaviduris, užsibaigiantis tankia sudėtine varpa, kuri sudaryta iš dviejų eilių iš šonų suplotų, bekočių varpučių. Varputėje dažniausiai yra 5 varpažvyniai – lancetiški, nusmailėję arba užsibaigiantys trumpu akuotu, plaukuoti šiurkščiais trumpais plaukeliais. Žiedai smulkūs, neišvaizdūs, žalsvi. Žydi birželio-rugpjūčio mėn., vaisiai subręsta rugsėjį. Vaisius – vienasėklis, tamsiai rudas, plokščias grūdas.
Paplitimas. Labai dažnas visoje Lietuvoje. Tai sunkiai išnaikinama laukų piktžolė ir naudinga pašarinė žolė. Auga laukuose, pievose, dykvietėse, ganyklose, soduose.
Vaistinė žaliava. Varpučių šakniastiebiai (Graminis rhizoma) renkami arba anksti pavasarį, arba vėlai rudenį, kai dirbami laukai. Į dirvos paviršių iškelti varpučių šakniastiebiai sugrėbiami grėbliu, išrenkamos priemaišos. Nuplovus tekančiame vandenyje, džiovinama paskleidus plonu sluoksniu, kaskart pavartant. Galima džiovinti saulėje. Tinkamai išdžiovinta žaliava šviesiai gelsvos spalvos, bekvapė, saldžiai gleivingo
skonio.
Veikliosios medžiagos. Šakniastiebiuose yra sacharidų: 3-8 % triticino, levuliozės, manito, inulino; alkoholių manitolio ir inozitolio; vitamino C, karotino, iki 10 % gleivių, taip pat mažai ištirtų glikozidų, riebalinio aliejaus, baltymų, šiek tiek eterinio aliejaus, saponinų ir kt.
Preparatai. Dažniausiai varpučiai įeina į vaistažolių mišinių sudėtį. Užpilai. Vonios.
Poveikis. Varputis pasižymi šlapimą varančiu, gleivinančiu, atsikosėjimą lengvinančiu, kraujavimą stabdančiu ir prakaitavimą skatinančiu poveikiu. Taip pat reguliuoja druskų apykaitą.
Indikacijos. Varputis pirmiausia vartojamas esant šlapimo takų uždegimui ir inkstų akmenligės profilaktikai. Dėl kaupiamų gleivinančių medžiagų taip pat vartojamas kaip pagalbinė priemonė esant viršutinių kvėpavimo takų nesunkiems susirgimams.
Liaudies medicina varpučiu dar gydo reumatą, podagrą, odos ligas.
Kontraindikacijos. Nevartoti esant edemai dėl širdies ar inkstų nepakankamumo. Nėra duomenų apie poveikį nėštumo ar žindymo metu, todėl varpučio preparatų tokiu periodu vartoti nerekomenduojama.
Įdomu. Daugelis pastebi, kad sergantys šunys ir katės ėda būtent varputį. Gali būti, kad naminiai gyvūnai šią žolę ėda ir profilaktikos tikslais.
Užpilo ruošimas ir vartojimas
2 valg. šaukštai smulkintų varpučių šakniastiebių užpilami stikline verdančio vandens, po 10 min nukošiama. Užpilas gali būti ruošiamas ir šaltu būdu. Tuomet žaliavą reikia užpilti šaltu vandeniu ir palaikyti 10-12 val. Geriama po 1/3 stiklinės 3 kartus per dieną prieš valgį.
Teksto komentarai