Botaninis augalo pavadinimas: Mėlynė – Vaccinium myrtillus L.
Šeima: Viržiniai – Ericaceae Juss.
Liaudiški pavadinimai: mėlynuogė, nemuogė, šilojėliai, treškė, vaivorai
Aprašymas. Mėlynė – daugiametis, nedidelis, 30-50 cm aukščio, miškų puskrūmis su žaliomis, briaunotomis šakelėmis. Lapai kiaušiniški, pliki, kraštuose smulkiai dantyti, numetami kiekvienais metais. Gegužės-birželio mėn. lapų pažastyse išauga pavieniai žalsvai rausvi žiedai. Vaisiai sunoksta birželio pabaigoje ar liepą. Vaisius – visiems gerai pažįstama, sultinga, melsvai juoda uoga.
Paplitimas. Sutinkama visoje Lietuvoje. Lietuvos pietuose ir pietryčiuose sudaro ištisus sąžalynus. Auga drėgnuose spygliuočių miškuose. Mėgsta derligą, rūgštų dirvožemį. Be mėlynės Lietuvoje auga ir kitos Vaccinium L. genties rūšys: girtuoklė (Vaccinium uliginosum L.), bruknė (Vaccinium vitis-idaea L.), tarpinė šilauogė (Vaccinium intermedium Ruthe).
Vaistinė žaliava. Renkami mėlynių vaisiai (Myrtilli fructus; ankstesnis: Fructus Myrtilli) ir mėlynių lapai (Myrtilli folium; ankstesnis: Folium Myrtilli).
Mėlynės uogos skinamos rankomis, kai yra gerai sunokusios. Vaisiai perrenkami, išmetamos priemaišos (lapai, vaiskočiai, nesunokusios uogos), pavėsyje apvytinami ir tuomet džiovinami džiovykloje ne aukštesnėje 60 °C temperatūroje. Išdžiovintos uogos labai raukšlėtos, silpno kvapo, rūgščiai saldaus skonio.
Mėlynių lapai skinami prieš augalui žydint ar žydėjimo pradžioje – gegužės-liepos mėn. Džiovinama gerai vėdinamoje patalpoje, pavėsyje.
Veikliosios medžiagos. Vaisiuose yra 7 % rauginių medžiagų, 5-6 % sacharidų, apie 1 % organinių rūgščių, dažančios medžiagos – glikozido mirtilino, daug vitaminų (C, P, B1, B2, PP), karotino, apie 30 % pektinų, mineralinių medžiagų (manganas, geležis, kalis, kalcis).
Lapuose yra iki 20 % rauginių medžiagų, glikozidų (arbutinas, neomirtilinas, erikolinas), hidrochinono, chino rūgšties, organinių rūgščių, flavonoidų, eterinio aliejaus.
Mėlynėse aptiktos biologiškai aktyvios medžiagos, kurios mažina cukraus kiekį kraujyje – tai niomirtilinas.
Preparatai. Užpilai. Sultys. Įeina į vaistažolių mišinių sudėtį. Mėlynių ekstraktai įeina į regėjimą gerinančių vaistų formų sudėtį.
Poveikis. Mėlynės reguliuoja virškinamojo trakto veiklą, stimuliuoja medžiagų apykaitą, pasižymi sutraukiančiu, šlapimo išsiskyrimą skatinančiu, skausmą mažinančiu, priešuždegiminiu ir kraujavimą stabdančiu poveikiu.
Indikacijos. Mėlynių uogos – tai vitamininga žaliava, kuri sustiprina regėjimo aštrumą, mažina akių nuovargį. Džiovintų uogų užpilas geriamas nuo viduriamo (ypač tinka vaikams), esant skrandžio (kai mažas rūgštingumas) ar žarnyno uždegimams, taip pat juo ar šviežiomis sultimis skalaujama burnos ertmė ir gerklė esant gleivinių uždegimams, ant nudegusių vietų, opų dedami kompresai, daromi pavilgai. Nuo viduriavimų gali būti vartojamos ir šviežios uogos, kadangi sutraukiantį veikimą lemia kaupiamos rauginės medžiagos.
Mėlynių lapai įeina į vaistažolių mišinių nuo cukraligės sudėtį. Lapų užpilu skalaujama burna, gerklė esant gleivinės uždegimui.
Liaudies medicina mėlynėmis gydo mažakraujystę, tulžies pūslės, inkstų ir šlapimo pūslės akmenligę, skrandžio ir žarnyno uždegimus, cukraligę.
Mėlynių užpilo ruošimas ir vartojimas
4 arb. šaukšteliai smulkintų džiovintų mėlynių uogų užpilami 2 stiklinėmis verdančio vandens ir palaikoma 2 val., nukošiama. Geriama po ¼ stiklinės 5-6 kartus per dieną nuo viduriavimo.
Teksto komentarai