Botaninis augalo pavadinimas: Paprastasis erškėtis – Rosa canina L.
Šeima: Erškėtiniai – Rosaceae Juss.
Liaudiški pavadinimai: arškėtys, erškėčiakrūmis, erškėtys, erškėtrožė, erškožė, radasta, radastas, rožė, šunrožė, šipšingė, vilkbukis, vilkdagis
Erškėtrožė
Aprašymas. Paprastasis erškėtis – daugiametis 2-3 m aukščio dygliuotas krūmas. Lapai sudėtiniai, neporiškai plunksniški, sudaryti iš 5-9 lapelių. Lapeliai pailgai kiaušiniški. Žiedai balti arba rožiniai, pavieniai ar po 3-5 susitelkę į skydiškus žiedynus. Žydi birželio-liepos mėn. Vaisiai subręsta rugpjūčio-rugsėjo mėn. Vaisius – netikra raudona uoga (erškėtuogė), kurios viduje tikrieji vaisiai – riešutėliai (sėklos).
Paplitimas. Dažnas visoje Lietuvoje, savaime auga pamiškėse, šlaituose, krūmuose, kaip dekoratyvinis augalas auginamas sodybose, parkuose, sodinamos gyvatvorės. Lietuvoje auga daugiau kaip 20 Rosa L. genties rūšių. Vaistinei žaliavai be paprastojo erškėčio dar svarbūs raukšlėtalapis (Rosa rugosa Thunb.) ir miškinis (Rosa cinnamomea L.) erškėčiai.
Vaistinė žaliava. Erškėčių netikri vaisiai (Rosae pseudo-fructus) renkami brendimo metu, bet kol dar nėra pilnai sunokę, suminkštėję. Erškėtuogės skinamos rankomis tiesiai nuo krūmų be žiedkočių. Prieš džiovinimą reikia pašalinti taurėlapius, didesnius vaisius perpjauti pusiau bei išvalyti sėklas. Džiovinama džiovykloje 80-90 ºC temperatūroje. Gerai išdžiovinti vaisiai spaudžiami rankoje lengvai lūžta.
Erškėtuogių sėklos (Rosae fructus) neišmetamos, jos taip pat vertinga vaistinė žaliava, iš kurios gaminamas erškėčio aliejus.
Veikliosios medžiagos. Vaisiuose yra nepaprastai daug vitamino C – 2,4 % (daugiau nei serbentuose ar citrinoje), vitaminų P ir E, karotinoidų, flavonoidų, sacharidų, organinių rūgščių, iki 11 % pektinų, mineralinių medžiagų (kalio, kalcio druskos, geležis, manganas), vitaminų PP, B1 ir B2, K pėdsakai.
Vaisių sėklose yra apie 10 % riebalinio aliejaus, vitamino E, karotino, eterinio aliejaus pėdsakai.
Preparatai. Užpilai, nuovirai. Sirupas (Sirupus fructus Rosae). Įeina vitamininių vaistažolių mišinių sudėtį. Erškėčių aliejus (Oleum Rosae). Karotolinas (Carotolinum). Cholosasas (Cholosasum).
Poveikis. Erškėčių vaisių preparatai – polivitamininė žaliava, pasižyminti priešuždegiminiu, antiskleroziniu, kraujavimą stabdančiu, tulžį ir šlapimą varančiu, žaizdas gydančiu poveikiu.
Indikacijos. Vartojama nuo mažakraujystės, aterosklerozės, esant vitamino C trūkumui, kaip organizmo atsparumą infekcinėms ligoms ir darbingumą didinanti priemonė.
Liaudies medicinoje erškėtis vartojamas gripo ir peršalimo ligų profilaktikai ir gydymui.
Erškėčių aliejus – gaminamas iš erškėčio sėklų. Jame gausu nesočiųjų ir sočiųjų riebiųjų rūgščių, apie 0,3 % vitamino E ir karotinoidų. Efektyviai gydo žaizdas, pragulas, odos ligas.
Karotolinas – tai aliejinė erškėčių vaisių minkštimo ištrauka. Ja gydomi odos susirgimai, opos, atrofavusi gleivinė.
Cholosasas – paprastojo erškėčio vaisių ištrauka, pagaminta su cukraus sirupu. Skatina tulžies išsiskyrimą ir vartojama sergant cholecistitu, hepatitu.
Kontraindikacijos. Nenustatytos.
Užpilo ruošimas ir vartojimas
1 valg. šaukštas išdžiovintų susmulkintų erškėčių vaisių užpilamas stikline verdančio vandens ir palaikoma 10-12 val. Užpilas nukošiamas. Pasaldinus cukrumi ar medumi, geriama po stiklinę 2 kartus per dieną.
Teksto komentarai