Augalai

Didžioji varnalėša (lot. Arctium lappa)

Botaninis augalo pavadinimas: Didžioji varnalėša – Arctium lappa L.
Sinonimai: Lappa major Gaertn.
Šeima: Astriniai (graižažiedžiai) – Asteraceae Dumort. (Compositae Giseke)
Liaudiški pavadinimai: bajoržolė, godlapis, kapeliušnikas, kibis, kibišas, lapūkas, pakeleivis, sagutis, varnalėsis, velniadagis, velniarėžiai

Varnalėša

Aprašymas. Didžioji varnalėša – dvimetis 60-180 cm aukščio žolinis augalas. Lapai dideli, kotuoti, plačiai širdiški, smulkiai dantyti, viršutinė pusė žalia, apatinė – pilka, apaugusi veltiniškais plaukeliais. Stiebas status, šakotas, išilgai vagotas. Žiedai tamsiai purpuriniai, rutulio formos, su kabliškomis skraistlapių viršūnėlėmis, sukrauti skydeliuose. Žydi antraisiais augimo metais, liepos-rugpjūčio mėn. Vaisius – rusvas lukštavaisis su skristuku.

Paplitimas. Dažnas augalas. Auga šiukšlynuose, dykvietėse, krūmynuose. Lietuvoje auga 4 varnalėšų rūšys. Be aprašytosios, paprastoji (Arctium tomentosum Mill.) ir mažoji varnalėša (Arctium minus Bernh.) taip pat tinkamos vaistams ruošti.

Vaistinė žaliava. Varnalėšų šaknys (Bardanae radix; ankstesnis: Radix Bardanae) kasamos pirmaisiais augimo metais rudenį arba antraisiais anksti pavasarį. Šaknys nuvalomos, nuplaunamos, supjaustomos 10-15 cm ilgio gabaliukais, storesnės skeliamos išilgai ir džiovinamos gerai vėdinamoje patalpoje ar džiovykloje 45-50 °C temperatūroje. Gerai išdžiovintos šaknys turi būti pilkai rusvos spalvos, silpno kvapo, salstelėjusio skonio.

Veikliosios medžiagos. Šaknyse yra 20-40 % inulino, gleivių, iki 0,2 % eterinio aliejaus, lignanų, fenolkarboninių rūgščių, triterpeninių saponinų, rauginių medžiagų.

Preparatai. Nuovirai. Varnalėšų aliejus (Oleum Bardanae). Sultys (Succus Bardanae). Homeopatiniai vaistai.

Poveikis. Pasižymi šlapimą varančiu, priešuždegiminiu, vidurius liuosuojančiu, prakaitavimą ir tulžies išsiskyrimą skatinančiu poveikiu.

Indikacijos. Varnalėšų aliejus vartojamas pūliuojančioms žaizdoms, odos nudegimams ir įvairiems odos susirgimams gydyti: egzemoms, seborėjai, pleiskanoms. Nuoviru gali būti skalaujama burnos ertmė (esant gleivinės uždegimams). Išspaustos šviežios ar alkoholiu konservuotos varnalėšų sultys geriamos esant medžiagų apykaitos sutrikimams.
Liaudies medicinoje varnalėša laikoma viena geriausių priemonių nuo plaukų slinkimo. Tačiau moksliškai toks poveikis dar nėra įrodytas. Gali būti, kad ši indikacija atkeliavo dar iš senovės medicinos, kai gydymas rėmėsi panašių į ligą priemonių vartojimu – varnalėša gausiai plaukuotas augalas. Varnalėšų aliejine ištrauka (alyvuogių aliejumi) tepami išsausėjusios ir pleiskanojančios odos plotai. Taip pat patariama vartoti esant virškinamojo trakto sutrikimams, reumatui, podagrai ir tulžies ar šlapimo pūslės negalavimams gydyti.

Kontraindikacijos. Nevartoti nėštumo ir žindymo metu, esant alergijai graižažiedžių šeimos augalams. Esant cukriniam diabetui, vartoti reikia labai atsargiai. Tyrimai su gyvūnais parodė, kad varnalėša mažina cukraus kiekį kraujyje.

Nuoviro gamyba ir vartojimas

1 valg. šaukštas smulkintų varnalėšų šaknų užpilamas 2 stiklinėmis vandens. Palaikoma 2 val., po to valandą pavirinama, nukošiama. Geriama po stiklinę 3 kartus per dieną.

Apie autorių

Vaistažolė

Vaistažolė

Kviečiame pažinti paslaptingą vaistažolių pasaulį, kuris žada sveikatingumą ir malonius atradimus miškuose, pievų pakraščiuose ir netgi mūsų pačių kiemuose. Šioje svetainėje mes kviečiame į kelionę, kurios metu atskleisime šių botaninių stebuklų senovinę išmintį. Prisijunkite prie mūsų, kai mėginsime įsigilinti į įspūdingą žolelių pasaulį, tyrinėsime jų unikalias savybes, senolių išmintį ir praktinį šių dienų pritaikymą.

Teksto komentarai

Komentuoti