Augalai

Vaistinis šalavijas (lot. Salvia officinalis)

Botaninis augalo pavadinimas: Vaistinis šalavijas – Salvia officinalis L.
Šeima: Notreliniai (Lūpažiedžiai) – Lamiaceae Lindl. (Labiatae Juss.)
Liaudiški pavadinimai: šalavija, salvija, salvijos, zalavija

Šalavijas

Aprašymas. Vaistinis šalavijas – daugiametis, pusiau sumedėjęs, stipriai kvepiantis puskrūmis. Užauga iki 0,5 metro aukščio. Stiebas status, šakotas, keturbriaunis, balkšvas, plaukuotas ir gausiai lapuotas. Lapai priešiniai, trumpakočiai, plačiai lancetiški, buka viršūne, pilkai žali, plaukuoti, smulkiai dantytais kraštais, paviršius smulkiai duobėtas, apatinėje pusėje ryškios, tinkliškai susiraizgiusios gyslos. Žiedai violetiniai, melsvai violetiniai, rožiniai ar balti, po 4-12 susitelkę menturiuose ir sudarantys varpos pavidalo žiedynus. Žydi birželio-liepos mėnesį. Vaisius – rudas riešutėlis.

Paplitimas. Lietuvoje savaime neauga. Auginamas kaip vaistinis ir prieskoninis augalas darželiuose, soduose. Mėgsta saulėtas vietas, sausas, priemolingas dirvas. Lietuvoje auga ir kelios kitos šalavijų rūšys: lipnusis šalavijas (Salvia glutinosa L.), geltonžiedis šalavijas (Salvia austriaca Jacq.), menturinis šalavijas (Salvia verticillata L.), raudonžiedis šalavijas (Salvia splendens Sellow), kvapusis šalavijas (Salvia sclarea L.), darželinis šalavijas (Salvia horminium L.), pievinis šalavijas (Salvia pratensis L.), miškinis šalavijas (Salvia silvestris L.).

Vaistinė žaliava. Šalavijo lapai (Folia Salviae). Augalui pradėjus žydėti pjaunama antžeminė dalis – šalavijo žolė, kuri džiovinama pavėsyje, gerai vėdinamoje patalpoje arba džiovykloje 35 °C temperatūroje. Išdžiūvę lapai nukuliami, turi specifinį kvapą.

Veikliosios medžiagos. Lapuose yra iki 2,5 % eterinio aliejaus (cineolis, tujonas, tujolis, pinenas, salvenas, borneolis ir kt.), rauginių medžiagų, kartumynų, flavonoidų, vitaminų, organinių rūgščių, fitoncidų.

Preparatai. Nuovirai, užpilai. Ekstraktai įeina į įvairias vaistų formas. Įeina į vaistažolių mišinių sudėtį.

Poveikis. Šalavijo preparatai pasižymi uždegimą mažinančiu, sutraukiančiu, dezinfekuojačiu poveikiu.

Indikacijos. Į vidų vartojami šalavijo preparatai gydo kvėpavimo takų ligas, išoriškai (skalavimai nuoviru) – dantenų, gleivinės uždegimus, pavilgais gydomos sunkiai gyjačios žaizdos, opos. Šalavijo preparatai taip pat vartojami kaip prakaitavimą mažinanti priemonė rankoms ir kojoms mirkyti, pasižymi nervų sistemą raminančiu poveikiu. Šalavijas įeina į viduriavimą stabdančių, atsikosėjimą gerinančių ir dezinfekuojačių vaistažolių mišinių sudėtis. Slopina pieno liaukų sekreciją, todėl vartojama nutraukiant kūdikių maitinimą krūtimi.

Kontraindikacijos. Nevartoti nėštumo metu, sergant epilepsija, cholecistitu, hipertonija.

Panaudojimas kitur. Stipraus aromato ir aštraus skonio šalavijas puikus prieskonis ankštinių daržovių ir mėsos patiekalams.

Užpilo ruošimas ir vartojimas

1 valg. šaukštas smulkintų šalavijų lapų užpilamas stikline verdančio vandens, palaikoma 20 min, kad prisitrauktų, nukošiama. Geriama po pusę stiklinės 2 kartus per dieną.

Nuoviro ruošimas skalavimams, pavilgams

2 valg. šaukštai smulkintų šalavijų lapų užpilami stikline vandens, ant lengvos ugnies 15 min paverdama, palaikoma 10 min, nukošiama. Jei reikia, nuoviras praskiedžiamas virintu vandeniu iki 200 ml. Nuoviru skalaujama burna, gerklė, dedami kompresai.

Apie autorių

Vaistažolė

Vaistažolė

Kviečiame pažinti paslaptingą vaistažolių pasaulį, kuris žada sveikatingumą ir malonius atradimus miškuose, pievų pakraščiuose ir netgi mūsų pačių kiemuose. Šioje svetainėje mes kviečiame į kelionę, kurios metu atskleisime šių botaninių stebuklų senovinę išmintį. Prisijunkite prie mūsų, kai mėginsime įsigilinti į įspūdingą žolelių pasaulį, tyrinėsime jų unikalias savybes, senolių išmintį ir praktinį šių dienų pritaikymą.

Teksto komentarai

Komentuoti