Naikintini augalai
Lietuvoje apie 46 svetimžemių augalų rūšys yra invazinės ir dar apie 60 rūšių – potencialiai invazinės, ateityje galinčios kelti rimtų ekologinių problemų. Naikinant invazines rūšis, kurios stelbia vietinius augalus, siekiama sustabdyti vietinės biologinės įvairovės nykimą.
.jpg)
Tai žolinis skėtinių šeimos augalas-milžinas, užaugantis iki 3-5 metrų aukščio. Buvo išvestas Kaukaze ir laikytas labai vertingu augalu, naudotu gyvulių pašaro siloso gamyboje. Į Lietuvą atvežtas apie 1970 m. kolūkių klestėjimo laikais.
Vėliau paaiškėjo, kad augalas yra pavojingas žmogui, o jo plitimą sunku kontroliuoti. Augalo sultys, kuriose yra alergeno furanokumarino, patekusios ant odos tiesioginių saulės spindulių poveikyje sukelia odos nudegimus. Tai pasireiškia odos paraudimu, didelėmis vandeningomis pūslėmis, kurios plyšusios virsta ilgai negyjančiomis žaizdomis.
Neprižiūrimuose laukuose Sosnovskio barštis užima vis didesnius plotus, nes sparčiai dauginasi sėklomis, kurių vienas augalas 4-aisiais augimo metais subrandina iki 10 000. Plisdamas jis daro žalą ir vietinei ekosistemai, nes nustelbia kitus augalus. Naikinamas kapojant šaknis kastuvu, apariant, pjaunant antžeminę dalį, kol nesubrendo sėklos, ir purškiant herbicidais. Būkite atsargūs ir venkite turėti tiesioginį kontaktą atpažinę šį augalą, naikinkite jį naudodami saugos priemones: darbo drabužius ilgomis rankovėmis, guminius batus, pirštines, apsauginius akinius su respiratoriumi, šaliką...
.jpg)
.jpg)
.jpg)
Nr.2 Smulkiažiedė sprigė (lot. Impatiens parviflora)
.jpg)
Smulkiažiedė sprigė atgabenta iš Centrinės Azijos. Miškuose sudarydama ištisus sąžalynus stelbia vietinius augalus. Kol kas nežinoma efektyvių priemonių, kaip naikinti šį invazinį augalą.
.jpg)
Raukšlėtalapis erškėtis (lot. Rosa rugosa)
Kilęs iš Rytų Azijos, atkeliavęs į Lietuvą XXa. viduryje. Vertingas kaip vaistinis augalas. Tačiau plisdamas pajūrio kopose baigia sunaikinti kai kuriuos vietinius augalus.
.jpg)
.jpg)
Baltažiedė robinija, baltažiedis vikmedis (lot. Robinia pseudoacacia)
Iš Šiaurės Amerikos kilusi rūšis. Auginama parkuose. Didžiausią pavojų kelia Kuršių nerijoje vietinei florai, kadangi gaisravietėse labai gerai auga ir sudaro tankius sąžalynus.
.jpg)
.jpg)