Augalai

Miškinė sidabražolė (lot. Potentilla erecta)

miškinė sidabražolė

Botaninis augalo pavadinimas: Miškinė sidabražolė – Potentilla erecta (L.) Raeusch.
Sinonimai: Tormentilla erecta L.
Šeima: Erškėtiniai – Rosaceae Juss.
Liaudiški pavadinimai: dagiukas, degsnys, degimo žolelė, gumbo žolelė, gumbučiai, senšaknė, trakžolė

miškinė sidabražolė vaistažolėAprašymas. Miškinė sidabražolė – daugiametis 10-40 cm aukščio žolinis augalas su 1-3 cm storio, raudonai rudu šakniastiebiu, kurio skerspjūvyje matyti rausva žvaigždė. Iš šakniastiebio išauga priešakniniai, ant ilgo lapkočio lapai, triskiaučiai ir netgi penkiaskiaučiai, susidedantys iš kiaušiniškos formos, dantytų lapelių. Prie stiebo prisitvirtinę lapai bekočiai, triskiaučiai, su dideliais prielapiais. Stiebai keli, kylantys ir ploni, viršutinėje dalyje šakoti. Žiedai pavieniai, ant ilgų žiedynkočių. Taurėlapių ir vainiklapių žiede dažniausiai po 4. Vainiklapiai geltoni, su raudonomis dėmelėmis pagrinde. Žydi birželio-rugpjūčio mėnesiais. Vaisius – lukštavaisis.

Paplitimas. Lietuvoje auga daugiau nei 20 Potentilla L. genties rūšių. Miškinė sidabražolė sutinkama visoje Lietuvoje. Auga miškuose, labiausiai ant miško keliukų ir drėgnose miško aikštelėse. Mėgsta lengvą, durpinį dirvožemį. Apyretis augalas.

Vaistinė žaliava. Miškinė sidabražolė įtraukta į “Apribotų ir draudžiamų rinkti bei prekiauti laukinių augalų sąrašą”. Rinkti ir prekiauti galima tik turint Aplinkos ministerijos leidimą.
Sidabražolių šakniastiebiai (Tormentillae rhizoma; ankstesnis: Rhizoma Tormentillae) ruošiami rudenį ir pavasarį. Jie iškasami, nuvalomos žemės, nuplaunami ir apvytinami. Džiovinimui paskleidžiama plonu sluoksniu gerai vėdinamoje patalpoje ar džiovykloje 40-45°C temperatūroje.

Veikliosios medžiagos. Šakniastiebiuose yra iki 30 % rauginių medžiagų, tormentolinės rūgšties, dervų, vaško, chino, galo ir elago rūgščių, nedaug eterinio aliejaus ir flavonoidų.

Preparatai. Nuovirai.

Poveikis. Miškinė sidabražolė pasižymi sutraukiančiomis, kraujavimą stabdančiomis ir antimikrobinėmis savybėmis.

Indikacijos. Šakniastiebių nuoviras vartojamas išoriškai – gerklei ar burnai skalauti sergant angina, stomatitu, kraujuojant dantenoms. Taip pat dedami pavilgai ant nudegusių, nušalusių odos plotų, suskeldėjusių rankų ir kojų, spuoguotos odos. Į vidų nuoviras vartojamas viduriuojant, skrandžio ir gimdos kraujavimams stabdyti, lėtiniams virškinamojo trakto uždegimams gydyti.

Kontraindikacijos. Nevartoti esant vidurių užkietėjimui, padidintam kraujo krešumui, sutrikus skrandžio veiklai.

Nuoviro ruošimas ir vartojimas

1 valg. šaukštas smulkintų miškinės sidabražolės šakniastiebių užpilamas stikline verdančio vandens ir ant silpnos ugnies virinama 20 min, neatvėsinus nukošiama. Geriama po 1 valg. šaukštą 3-4 kartus per dieną prieš valgį. Skalavimams skirtas nuoviras praskiedžiamas dar 4 kartus virintu vandeniu.

Apie autorių

Vaistažolė

Vaistažolė

Kviečiame pažinti paslaptingą vaistažolių pasaulį, kuris žada sveikatingumą ir malonius atradimus miškuose, pievų pakraščiuose ir netgi mūsų pačių kiemuose. Šioje svetainėje mes kviečiame į kelionę, kurios metu atskleisime šių botaninių stebuklų senovinę išmintį. Prisijunkite prie mūsų, kai mėginsime įsigilinti į įspūdingą žolelių pasaulį, tyrinėsime jų unikalias savybes, senolių išmintį ir praktinį šių dienų pritaikymą.

Teksto komentarai

Komentuoti