Meškinis česnakas (Allium ursinum)

Botaninis augalo pavadinimas: Meškinis česnakas – Allium ursinum L.
Šeima: Amariliniai (Amaryllidaceae)
Liaudiški pavadinimai: laukinis česnakas, miškinis česnakas, čeremša, žalčio česnakas.

Meškinis česnakas

Aprašymas. Lapai yra lancetiški (siauro ovalo formos, abiejuose galuose siaurėjantys iki smailumo), 10-30 cm ilgio ir 3-6 cm pločio plačiausioje vietoje, visiškai suaugę, be plaukelių, ryškiai žalios spalvos, o sutraiškyti, pažeisti ar pūvantys kvepia česnaku ir svogūnu. Auga iš mažų svogūnėlių su smulkiomis šaknimis (kaip laiškiniai svogūnai).

Šio augalo žiedeliai nedideli, balti, 6 žiedlapių. Žiedyną sudaro maždaug 25 žiedai, išsiskleidę išsidėstę į žvaigždės formos ar “fejerverko” formos rutulį, išsidėstę aukščiau už lapus ant trikampio skerspjūvio stiebų be lapų.

Sėklų dėžutė formuojasi prie žiedų, iš pradžių žalia, 2-3 mm dydžio, valgoma, o su amžiumi tampa juoda ir kieta.

Nesupainiokite su nuodingais augalais

Yra kelios panašios išvaizdos rūšys. Tarp jų giminingi augalai – keistasis česnakas (allium paradoxum) ir tribriaunis česnakas (allium triquetrum), kurių abiejų lapai siauresni. Abu neturi česnakų skonio, o labiau primena pavasarinius svogūnus (laiškiniais svogūnais). Taip pat turėtumėte žinoti apie aroną (arum maculatum) ir pakalnutes (convallaria majalis) – visi arum šeimos augalai yra nuodingi. Tuo tarpu pakalnutės turi beveik 40 širdį veikiančių glikozidų ir gali būti mirtinai pavojingos.

Daugiametis laiškenis (Mercurialis perennis) visai nepanašus į laukinį česnaką, tačiau augavietės dažnai sutampa su meškinio česnako, todėl tarsi tyko neatsargių rinkėjų.

Kur auga meškiniai česnakai

Paplitimas miškingose vietovėse yra gana gausus, dažnai itin gausus drėgnuose lapuočių slėniuose ir kitose šiai rūšiai tinkamose buveinėse.

Buveinės – pavėsingos pakrantės ir atviri, ilgaamžiai lapuočių miškai. Kaip jau supratote, meškinis česnakas yra augalas pirmenybę teikiantis drėgnai žemei, todėl dažnai sutinkamas miško upelių pakraščiuose. Jeigu norite prisirinkti jų, būtent čia reikėtų pirmiausiai ieškoti.

Sezonas – kovas-birželis – meškiniai česnakai didžiąją savo gyvenimo ciklo dalį baigia dar prieš pilnai pražystant miško paklotėms, taip gaudami daugiau saulės šviesos ir besimėgaudami gausiu ankstesnių metų pūvančių lapų humusu. Paprastai ūgliai pasirodo balandžio pradžioje, nors skirtingose lietuvos vietovėse jie gali būti mėnesiu vėlesni.

Meškiniai česnakai yra daugiamečiai svogūniniai augalai, kurie dauginasi svogūnėliais ir sėklomis. Augalai reprodukcinę brandą pasiekia per 4 metus. Vegetatyvinis savaiminis dauginimasis gali būti atsakingas už 50% jo dauginimosi, nors atrodo, kad vietinių populiacijų dauginimosi strategijos labai skiriasi. Ši rūšis naudojama kaip senųjų miškų indikatorinė rūšis (tačiau tai nereiškia, kad vien jos buvimas rodo, jog miškas yra senas). Kiekvienas augalas turi vyriškus ir moteriškus organus. Žiedus apdulkina bitės, drugiai, vabalai ir kiti skraidantys vabzdžiai.

Meškiniu česnakų rinkimas

Laukinių česnakų gali atrodyti be galo daug ten, kur jie gerai auga. Nors laukiniai česnakai atauga kitais metais po nupjovimo, kasmet kartojamas pjovimas susilpnina ir galiausiai sumažina kadaise buvusias tankias kolonijas. Štai keletas patarimų, kaip tinkamai laukinių česnakų derlių:

Skirkite laiko savo vietovei pažinti, o sezono metu ir kiekvienais metais rinkite skirtingose vietose, niekada nenaikindami didelių plotų, o tik retinant gausumą.

Atsispirkite pagundai paimti visą gūžę ir nupjauti ją prie pagrindo, verčiau rankomis nuskinkite po kelis lapus iš kiekvienos gūžės arba nupjaukite gūžės dalį.

Meškinių česnakų lapus rinkite iš kolonijų vidurio, o ne nuo kraštų.

Jeigu aplankysite augavietę tuo metu kai augalas jau bus subrandinęs sėklas, galite skirti šiek tiek laiko surinkti jas ir išbarstyti kitoje vietoje kuri gali tikti šiam augalui įsiveisti.

Laukiniais česnakais dar vadinami meškiniai česnakai pastaraisiais metais sulaukė didelio susidomėjimo ne tik socialiniuose tinkluose, bet ir naujienu portaluose beigi maisto receptų svetainėse. Nesunku suprasti, kodėl: jį lengva rasti, jis skanus ir gana lengvai atpažįstamas. Tai gausiai paplitęs augalas, nors teko girdėti, kad augavietėse, esančiose netoli miestų jie renkami neatsakingai, (iškasami, renkami pardavimui ir panašiai). Nelabai suprantu, kodėl tokia meškinių česnakų rinkimo praktika tapo įprasta. Raginčiau visus rinkti apgalvotai, nesunaikinant didelių plotų, bet išskirstant rinkimą didelėse teritorijose (aš tai vadinu retinimo strategija).

Meškinio česnako naudojimas

Meškinių česnakų skonis – nuostabus česnakų ir svogūnų derinys. Ankstyvieji ūgliai, kaip ir dauguma laukinių žalumynų, yra aštriausi, tačiau niekada ne per daug aštrūs. Laikui bėgant lapų skonis švelnėja, o jų tekstūra grubėja, nes sezonas tęsiasi, ir jie tampa nebevartotini, kai pražysta. Nors patys žiedai taip pat valgomi ir yra vienas geriausių patiekalo papuošimų kokį tik galiu įsivaizduoti.

Česnakai buvo naudojami vampyrams atbaidyti. Kaip ir daugelis kitų legendų, ši versija pagrįsta praktiškesniais tradiciniais naudojimo būdais, nes česnakas naudojamas kaip kraujo valiklis, o jo veikliųjų junginių aštrumas atbaido kraujasiurbius vabzdžius. Liaudyje tai yra senai žinoma – česnakų sultys gali būti naudingos atbaidant kandančius vabzdžius.

Išskirtinis česnakų skonis bei kvapas iš tikrųjų yra gynybinė priemonė, sukurta tam, kad atbaidytų gyvūnus. Prieš žydėjimą augalai paprastai būna daugiau ar mažiau bekvapiai. Vos tik jie nupjaunami, nukandami ar kitaip pažeidžiami, fermentas ima veikti kuris ir lemia aštrų česnakų ir svogūnų skonį, tokį patrauklų daugeliui žmonių, bet nekenčiamą ganomų gyvūlių (dėl šios priežasties laukinių česnakų ploteliai pradeda kvepėti česnakais tik tada, kai jų augimo ciklas jau gerokai pasistūmėja į priekį – iš esmės dėl to, kad jie pradeda irti).

Svarbu: Alicinas yra toksiškas daugeliui gyvūnų, nes sumažina kraujo gebėjimą pernešti deguonį. Neleiskite savo šuniui ėsti laukinių česnakų.

Meškinio česnako nauda žmogui

Alicinas ir kiti meškiniuose česnakuose esantys junginiai, tokie kaip kaempferolis ir kvercetinas, yra ne tik skanūs, bet ir pasižymi antibakterinėmis, priešgrybelinėmis ir antivirusinėmis savybėmis.

Jie gali būti naudingi gydant nuo įkandimų, žaizdų ir galvos skausmų iki širdies ligų, vėžio, virusų ir daugybės kitų ligų. Dalis šių medžiagų dažnai sutinkamos imuninę sistemą stiprinančiuose vaistiniuose preparatuose ir papilduose.

Juos tikrai verta valgyti dėl natūralių antibiotikų ir antivirusinių savybių, taip pat dėl jų visapusiškos maistinės vertės. Vienintelė dalis, kurios neverta valgyti, yra svogūnėliai. Jei tikitės kažko panašaus į kultūrinį česnaką, teks nusivilti. Jie nepasižymi skoniu kuris yra būdingas likusiai augalo daliai, tačiau teko skaityti keletą marinavimo receptų.

Pasigaminti patiekalų su meškiniais česnakais tikrai paprasta, nes jie labai universalūs virtuvėje. Jų aštrumas ir savotiškas skonis puikiai tinka pesto gamybai.