Didžioji nasturtė (lot. Tropaeolum majus)

Didžioji nasturtė lotynišku pavadinimu “Tropaeolum majus”, paprastai vadinamas nasturta, nasturtė, yra žydinčių augalų rūšis, gerai žinoma dėl savo ryškių, trimitų formos žiedų ir apvalių, į skydą panašių lapų. Šis augalas kilęs iš Pietų ir Centrinės Amerikos, tačiau išplito į įvairias pasaulio dalis, įskaitant Europą.

Nasturtė – žolinis vienmetis augalas, pasižymintis ryškia išvaizda ir unikaliomis savybėmis.

Augalo išvaizda

Nasturtų stiebai gali būti 1-3,5 m ilgio, esant optimalioms sąlygoms. Stiebai yra šiek tiek sultingi ir šiek tiek plaukuoti. Lapai yra peltate, t. y. skydo formos, o lapkočio kotelis (lapų stiebas) pritvirtintas prie lapo vidurio, o ne prie pagrindo. Dėl to jie atrodo savotiškai, beveik kaip skėtis.

Lapai yra žali, kartais su mėlynu atspalviu, o jų skersmuo gali būti apie 3-15 cm. Lapų pakraščiai paprastai būna banguoti arba šiek tiek languoti.

Žiedai yra vienas iš išskirtiniausių nasturtų bruožų. Jie dideli, trimitų formos, įvairių ryškių spalvų: geltoni, oranžiniai, raudoni, kartais kreminiai arba tamsiai kaštoniniai.
Kiekvienas žiedas turi penkis žiedlapius, trijų karpelių kiaušintakį ir piltuvėlio formos nektaro stiebą, išsikišusį atgal nuo žiedo pagrindo.
Žiedai paprastai būna apie 2,5-6 cm skersmens ir išsidėstę pavieniui ant ilgų kotelių, išsiskleidžiančių iš lapų pažastų.

Po žydėjimo nasturtė subrandina trijų dalių vaisius. Kiekvienoje skiltyje yra po vieną sėklą.
Sėklos palyginti didelės, raukšlėtos, rutuliškos arba šiek tiek pailgos. Subrendusios jos paprastai būna smėlio arba rudos spalvos.

Nasturtos šaknų sistema

Nasturtų šaknų sistema yra sekli ir pluoštinė, todėl jos gali prisitaikyti prie įvairių dirvožemio sąlygų, tačiau taip pat yra jautrios sausrai.

Auginimo sąlygos

Augalas pasižymi išsikerojusiu augimu ir gali išsikeroti po žemę arba užlipti ant kitų augalų ir konstrukcijų, todėl tinka naudoti kaip žemės dangą arba kaip vijoklinį augalą pakabinamuose krepšeliuose.

Nors nasturtės yra kilusios iš Pietų ir Centrinės Amerikos, jos introdukuotos visame pasaulyje ir dažnai aptinkamos soduose, kultūrinėse lysvėse, o kartais ir laukinėse, pažeistose vietose.

Dėl patrauklios išvaizdos ir nesudėtingo auginimo nasturtės yra populiarus sodų pasirinkimas, o jų valgomi žiedai ir lapai dar labiau padidina jų universalumą.

Rytų Europoje, o taip pat ir mūsų šalyje

Rytų Europoje liaudies medicinoje dažnai naudojami vietiniai augalai, tarp jų ir nasturtė. Štai keletas žinomų nasturtės panaudojimo būdų:

Kvėpavimo takams

Tradiciškai nasturtės naudojamos kvėpavimo takų ligoms, pavyzdžiui, kosuliui, bronchitui ir astmai, gydyti. Manoma, kad augalas pasižymi atsikosėjimą lengvinančiomis savybėmis ir padeda išvalyti gleives iš kvėpavimo takų.

Antimikrobinės savybės

Augalas pasižymi antimikrobinėmis savybėmis, todėl buvo naudojamas nedidelėms žaizdoms, įpjovimams ir infekcijoms gydyti.

Šlapimo takų infekcijoms

Nasturtės buvo naudojamos šlapimo takų infekcijoms gydyti dėl jų tariamų diuretinių ir antibakterinių savybių.

Vitamino C šaltinis

Nasturtų lapuose ir žieduose gausu vitamino C, todėl jie buvo naudojami nuo skorbuto, ypač tais laikais, kai trūko kitų vitamino C šaltinių.

Salotos ir kulinarinis naudojimas

Nors nasturtų lapai ir žiedai nėra grynai vaistiniai, jie yra valgomi ir buvo naudojami salotoms bei garnyrui. Jų skonis yra šiek tiek aitrus, pipirinis.

Auginimas ir skynimas

Nasturtės yra palyginti lengvai auginamos ir dažnai randamos soduose ir laukinėse vietovėse visoje Rytų Europoje. Štai kaip jos paprastai auginamos ir renkamos:

Auginimo sąlygos

Nasturtės mėgsta gerai drenuotą dirvožemį ir saulę, bet gali pakęsti ir dalinį pavėsį. Jos nėra itin reiklios dirvožemio derlingumui.

Sėjimas

Sėklos paprastai sėjamos tiesiai į žemę pavasarį, praėjus šalnų pavojui.

Laistoma

Nors jos yra atsparios sausrai, tačiau reguliarus laistymas padės joms klestėti.

Derliaus nuėmimas

Lapus ir žiedus galima skinti pagal poreikį, dažniausiai vasarą ir ankstyvą rudenį. Geriausia juos skinti ryte, kai jie yra šviežiausi.

Nasturtės sėklų surinkimas

Sėklos gali būti renkamos nuo augalo po žydėjimo ir naudojamos sodinti kitą sezoną.

Atsargumo priemonės

Nors nasturtos paprastai laikomos saugiomis vartoti, svarbu atkreipti dėmesį, kad per didelis jų kiekis gali sukelti šalutinį poveikį ir ne visi tradiciniai vartojimo būdai yra pagrįsti moksliniais įrodymais.

Nėščios ir krūtimi maitinančios moterys bei asmenys, turintys inkstų sutrikimų, prieš vartodami vaistines nasturtas, turėtų pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu.

Pabaigai

Nasturtė liaudies medicinoje naudojama įvairiais būdais – nuo kvėpavimo takų ligų iki vitamino C trūkumo prevencijos. Augalą palyginti lengva auginti ir nuimti derlių, todėl šiame regione jis yra populiarus tradicinių vaistų pasirinkimas. Vis dėlto, naudojant jį medicininiais tikslais, patariama būti atsargiems, o dėl dozavimo ir galimos sąveikos visada geriausia pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu.