Augalai

Vaistinė melisa (lot. Melissa officinalis)

Botaninis augalo pavadinimas: Vaistinė melisa – Melissa officinalis L.
Šeima: Notreliniai (Lūpažiedžiai) – Lamiaceae Lindl. (Labiatae Juss.)
Liaudiški pavadinimai: bičių žolė, bitžolės, gumbažolė, melica, melistai, milistai, miliuškė

Aprašymas. Melisa – medingas ir vaistinis, daugiametis, 30-80 cm aukščio žolinis augalas. Būdingas citrinos kvapas. Stiebas keturbriaunis, status, šakotas, padengtas plaukeliais. Lapai kotuoti, priešiniai, apvaliai rombiški arba kiaušiniški, negausiai plaukuoti. Žiedai po 3-12 sukrauti viršūninių lapų pažastyse, balti ar rausvi. Žydi liepos-rūgpjūčio mėn. Vaisius – riešutėlis.

Paplitimas. Lietuvoje savaime neauga. Soduose, daržuose auginama tik 1 melisos rūšis. Mėgsta nuo vėjų apsaugotas, saulėtas vietas, trąšią ir drėgną dirvą. Žiemą per didelius šalčius gali iššalti, todėl reikėtų mulčiuoti durpėmis.

Vaistinė žaliava. Renkama melisos žolė (Melissae herba; ankstesnis:Herba Melissae) arba lapai (Melissae folium; ankstesnis: Folium Melissae). Antžeminė augalo dalis pjaunama prieš pat žydėjimą. Rugsėjo pradžioje gali būti pjaunamas atolas. Džiovinama gerai vėdinamoje patalpoje ar džiovykloje ne aukštesnėje 40 °C temperatūroje. Gerai išdžiovinta žolė – 15-30 cm ilgio stiebų viršūnės su lapais ir stiebais, žalios spalvos, kartoko, bet malonaus skonio, citrinų kvapo.

Veikliosios medžiagos. Lapuose yra 0,02-0,3 % eterinio aliejaus (citralis, citronelalis, linalolis, geraniolis), askorbo rūgšties, karotino, apie 5 % rauginių medžiagų, organinių rūgščių, flavonoidų.

Preparatai. Užpilai ir nuovirai. Sirupai. Aromatinės vonios. Įeina į virškinimą gerinančių, raminančių vaistažolių mišinių sudėtį. Melisos ektraktai įeina į raminančių vaistų formų sudėtį sudėtį.

Poveikis. Melisa pasižymi raminančiu, skausmą mažinančiu, silpnu antibakteriniu, kraujagysles plečiančiu ir kraujospūdį mažinančiu poveikiu. Gerina apetitą, virškinamojo trakto veiklą, atpalaiduoja žarnyno spazmus, skatina tulžies išsiskyrimą, slopina pykinimą ir vėmimą.

Indikacijos. Melisos preparatai vartojami nuo nemigos, padidintam dirglumui gydyti, šalina stiprų galvos skausmą. Jais taip pat gerinamas širdies darbas ir gydomi širdies veiklos sutrikimai. Užpilais ir nuovirais skalaujama burnos ertmė esant dantenų uždegimui ar skaudant dantis. Kompresai dedami esant neuralginiams ir reumatiniams skausmams, gydomos sunkiai gyjančios žaizdos.

Kontraindikacijos. Nenustatytos.

Panaudojimas. Naudojama kulinarijoje kaip prieskoninis, citrinos kvapą suteikiantis augalas.

Užpilo ruošimas ir vartojimas

1 valg. šaukštas smulkintos melisos žolės užpilamas stikline verdančio vandens. Palaikoma uždengtame inde 15 min, kad prisitrauktų. Nukošiama. Geriama po stiklinę ryte ir vakare.

Apie autorių

Vaistažolė

Vaistažolė

Kviečiame pažinti paslaptingą vaistažolių pasaulį, kuris žada sveikatingumą ir malonius atradimus miškuose, pievų pakraščiuose ir netgi mūsų pačių kiemuose. Šioje svetainėje mes kviečiame į kelionę, kurios metu atskleisime šių botaninių stebuklų senovinę išmintį. Prisijunkite prie mūsų, kai mėginsime įsigilinti į įspūdingą žolelių pasaulį, tyrinėsime jų unikalias savybes, senolių išmintį ir praktinį šių dienų pritaikymą.

Teksto komentarai

Komentuoti