Augalai

Pipirmėtė (lot. Mentha piperita)

pipirmėtė

Botaninis augalo pavadinimas: Pipirmėtė – Mentha piperita L.
Šeima: Notreliniai (Lūpažiedžiai) – Lamiaceae Lindl. (Labiatae Juss.)
Liaudiški pavadinimai: mėta, mėtra, šaltmėtė, šalmėtė, šaltamėtė, šalmėtrė

mėta (mentha piperita)Aprašymas. Pipirmėtė – daugiametis žolinis augalas, būdingo specifinio kvapo, 30-90 cm aukščio, išsišakojusiu, keturbriauniu stiebu, prie kurio prisitvirtinę kotuoti, priešiniai, pailgai kiaušiniški, tamsiai žali, dantyti lapai. Žiedai susitelkę šakų ir stiebo viršūnėse į varpos pavidalo žiedynus. Vainikėlis šviesiai rausvas arba rausvai violetinis. Žydi liepos-rugsėjo mėnesį. Vaisius – rudas riešutėlis. Tačiau sėklų nesubrandina ir dauginasi tik vegetatyviniu būdu – šakniastiebiais.

Paplitimas. Lietuvoje dažnas darželių ir sodų augalas. Laukiniam būvyje neauga, tik kultyvuojama.

Vaistinė žaliava. Pipirmėčių lapai (Menthae piperitae folium; ankstesnis: Folium Menthae piperitae) ruošiami pjaunant visą, pradėjusią žydėti žolę (stiebus su lapais ir žiedynais). Vėliau galima pjauti ir atolą (ataugusią žolę). Išrenkamos priemaišos ir džiovinama, plonai paskleidus pastogėse ar džiovykloje iki 35 °C temperatūroje. Išdžiūvus žaliavai, lapai nubraukiami rankomis arba atskiriami trinant per retus vielinius tinklus. Tinkamai išdžiovinti lapai būna malonaus kvapo, sutraukiančio šaldančio skonio.

Veikliosios medžiagos. Kaupia iki 5 % eterinio aliejaus (75% mentolio, kita dalis – mentonas, mentofuranas, pinenas, limonenas, cineolis, mentolio esteriai su izovalerijono rūgštimi), flavonoidus, raugines medžiagas, fenolkarbonines rūgštis, vitaminą C, mineralines medžiagas.

Preparatai. Užpilai. Įeina į Vidurių lašų, virškinimą gerinančių mišinių sudėtį. Eterinio aliejaus komponentas mentolis įeina į tepalų, pieštukų, inhaliacinių preparatų sudėtį.

Poveikis. Pipirmėtės preparatai gerina apetitą, virškinimą, skatindami virškinimo liaukų sekreciją, veikia spazmolitiškai, priešuždegimiškai, skausmą slopinančiai, skatina tulžies išsiskyrimą.
Iš pipirmėčių eterinio aliejaus išgaunamas mentolis veikia į odos skausmo receptorius, sukelia šalčio jausmą ir lengvai anestezuoja, taip pat pasižymi antiseptiniu poveikiu.

Indikacijos. Pipirmėtės preparatai vartojami pykinant, vemiant, esant žarnyno spazmams. Jais gydomi bronchitai, neurozės ir nemiga. Skalaujama burnos ertmė esant gleivinių uždegimui, norint pašalinti nemalonų burnos kvapą ar numalšinti dantų skausmą.

Kontraindikacijos. Nevartoti sergant tulžies pūslės akmenlige, esant padidintam jautrumui (alergijai).

atsargiai vartoti sergantiems gastroezofaginiu refliuksu arba turintiems hiatalinę išvaržą, nes pipirmėtės gali sumažinti stemplės sfinkterio spaudimą (Brinker 2001; Hiki et al. 2003; Hills ir Aaronson 1991; Mills ir Bone 2005).

Atsargiai vartoti asmenims, sergantiems virškinamojo trakto opomis ar virškinamojo trakto uždegimu (Mills ir Bone 2005).

Ribota informacija apie pipirmėčių lapų saugumą nėštumo ar žindymo laikotarpiu buvo nustatyta mokslinėje ir tradicinėje literatūroje. Nors šioje apžvalgoje nenustatyta jokių abejonių dėl vartojimo nėštumo ar žindymo laikotarpiu, saugumas nebuvo galutinai nustatytas.

Užpilo ruošimas ir vartojimas

1 valg. šaukštas pipirmėtės lapų užpilamas stikline verdančio vandens. Indas uždengiamas ir 15 min kaitinama vandens vonelėje (kitame inde su verdančiu vadeniu). Paliekama 45 min atvėsti, nukošiama. Jei reikia, praskiedžiama virintu vandeniu iki 200 ml (stiklinės tūrio). Geriama 15 min prieš valgį po pusę stiklinės 2-3 kartus per dieną.

Apie autorių

Vaistažolė

Vaistažolė

Kviečiame pažinti paslaptingą vaistažolių pasaulį, kuris žada sveikatingumą ir malonius atradimus miškuose, pievų pakraščiuose ir netgi mūsų pačių kiemuose. Šioje svetainėje mes kviečiame į kelionę, kurios metu atskleisime šių botaninių stebuklų senovinę išmintį. Prisijunkite prie mūsų, kai mėginsime įsigilinti į įspūdingą žolelių pasaulį, tyrinėsime jų unikalias savybes, senolių išmintį ir praktinį šių dienų pritaikymą.

Teksto komentarai

Komentuoti