Augalai

Pienė – Paprastoji kiaulpienė (lot. Taraxacum officinale)

Pienė (vaistažolė)

Botaninis augalo pavadinimas: Paprastoji kiaulpienė – Taraxacum officinale Weber.
Šeima: Astriniai (Graižažiedžiai) – Asteraceae Dumort. (Compositae Giseke)
Liaudiški pavadinimai: diedukai, gyvybės šaknis, karčiuška, karpės, karvžolė, lenciūginė, piktšašė, geltonoji pievpienė, pienė, pūkenė, pūkučiai, snaudė

Aprašymas. Paprastoji kiaulpienė – daugiametis, apie 5-30 cm aukščio, bestiebis žolinis augalas. Šaknis liemeninė, mažai šakota, siekia iki 30 cm ilgio. Šakniastiebis trumpas, iš kurio išauga lapų rozetė. Lapai žali, lancetiški, plunksniškai skiautėti arba dantyti. Žiedynstiebis belapis, plikas, tuščiaviduris, užsibaigiantis vienu pilnaviduriu graižu. Žiedai liežuviški (iki 200 viename graiže), geltoni, kraštiniai dukart ilgesni už vidinius. Žydi balandžio-gegužės mėn. Visose augalo dalyse yra daug pieno sulčių. Sėkloms subrendus geltono graižo vietoje susidaro baltas pūkų kamuoliukas, tai vaisiai – 3-4 mm ilgio lukštavaisiai su skristuku.

kiaulpienė (pienė) augalasPaplitimas. Paprastoji kiaulpienė labai dažna pievų, ganyklų, pakelių piktžolė. Be aprašytosios rūšies Lietuvoje dar auga mažoji kiaulpienė (Taraxacum levigatum DC.), pelkinė kiaulpienė (Taraxacum paludosum Scop.) ir paprastosios kiaulpienės porūšis Taraxacum officinale var. tubulosa, išsiskiriantis vamzdiškais žiedais. Visos tinka vaistinei žaliavai. Tačiau pelkinės kiaulpienės žaliavos rinkti negalima, nes ši yra labai retas ir saugomas augalas.

Vaistinė žaliava. Kiaulpienės šaknys (Taraxaci radix; ankstenis: Radix Taraxaci) kasamos pavasarį (iki pasirodant lapams) ar rudenį. Nuvalomos, pašalinami lapai, nuplaunamos šaltu vandeniu, storos perskeliamos išilgai. Vytinamos tol, kol perpjovus nebeteka pieno sultys. Tuomet džiovinamos pavėsyje, gerai vėdinamoje patalpoje ar džiovykloje 40-50 °C temperatūroje. Išdžiovintos šaknys – išilgai raukšlėtos, kartais persisukusios, paviršiuje rudos, lūžyje pilkai baltos, bekvapės, kartaus skonio.

Veikliosios medžiagos. Šaknyse yra karčiųjų glikozidų (laktukopikrinas, taraksacinas, amirinas), dervų, inulino (iki 40 %), sacharidų, sterinų, vitamino C, karotinoidų, nikotino rūgšties, flavonoidų, organinių rūgščių.

Preparatai. Nuovirai. Įeina į šlapimą varančių, apetitą gerinančių vaistažolių mišinių sudėtį.

Poveikis. Veikia apetitą didinančiai, šlapimo išsiskyrimą skatinančiai, virškinimą gerinančiai (padidina virškinimo liaukų sekreciją, pagreitina tulžies išsiskyrimą), vidurius liuosuojančiai.

Indikacijos. Kiaulpienė gerina medžiagų apykaitą, kelia apetitą, stabdo kraujavimą. Ją taip pat vartoja kaip tulžį ir šlapimą varančią, virškinimą gerinančią ir vidurius laisvinančią priemonę. Nuoviru gydomas vidurių užkietėjimas, hemorojus, odos pūliniai, nudegimai.

Kontraindikacijos. Nevartoti esant tulžies pūslės akmenligei, neskirti vaikams, nes gali sukelti pykinimą, vėmimą.

Panaudojimas. Šviežios, paskrudintos šaknys gali būti vartojamos kaip kavos pakaitalas.

Nuoviro gamyba ir vartojimas

1 valg. šaukštas smulkintų kiaulpienės šaknų užpilamas stikline verdančio vandens ir 15 min kaitinama vandens vonelėje. Po 40 min nukošiama. Geriama po 1/3 stiklinės 3 kartus per dieną.

Apie autorių

Vaistažolė

Vaistažolė

Kviečiame pažinti paslaptingą vaistažolių pasaulį, kuris žada sveikatingumą ir malonius atradimus miškuose, pievų pakraščiuose ir netgi mūsų pačių kiemuose. Šioje svetainėje mes kviečiame į kelionę, kurios metu atskleisime šių botaninių stebuklų senovinę išmintį. Prisijunkite prie mūsų, kai mėginsime įsigilinti į įspūdingą žolelių pasaulį, tyrinėsime jų unikalias savybes, senolių išmintį ir praktinį šių dienų pritaikymą.

Teksto komentarai

Komentuoti