Augalai

Juoduogis šeivamedis (lot. Sambucus nigra)

Botaninis augalo pavadinimas: Juoduogis šeivamedis – Sambucus nigra L.
Šeima: Šeivamediniai – Sambucaceae Batsch ex Borkh.
Liaudiški pavadinimai: baltasis bezdas, juodasis bezdas, dvakas, kiaurmedis, sambė, štrukas

Šeivamedžio žiedai

Aprašymas. Juoduogis šeivamedis – daugiametis 3-10 m aukščio krūmas ar nedidelis medelis. Jaunų šakelių žievė pilkai žalsva, gausiai nusėta tamsiomis karputėmis. Stiebų ir senesnių šakų žievė sueižėjusi, pilkai ruda. Lapai dideli, sudėtiniai, neporiškai plunksniški, sudaryti iš 5-7 lapelių. Atskiri lapeliai pailgai kiaušiniški, galuose nusmailėję, dantyti, tarp pirštų sutrinti nemaloniai kvepia. Žiedai kremiškai balti, malonaus kvapo, susitelkę į tankius, skėčio pavidalo žiedynus, įprastai turinčius 5 pagrindines šakeles. Žydi birželio-liepos mėn. Vaisius – juodai violetinis, uogos pavidalo kaulavaisis.

Paplitimas. Lietuvoje apyretis. Auginamas parkuose, soduose kaip dekoratyvinis, vaistinis augalas, neretai sulaukėja – pasitaiko miškuose. Mėgsta derlingus, drėgnus dirvožemius. Lietuvoje be juodojo šeivamedžio auginamos dar dvi Sambucus L. genties rūšys: žolinis šeivamedis (Sambucus ebulus L.) ir raudonuogis šeivamedis (Sambucus racemosa L.)

Vaistinė žaliava. Vaistinei žaliavai renkami šeivamedžio žiedynai (Sambuci flos; ankstesnis: Flos Sambuci), vaisiai (Sambuci fructus; ankstesnis: Fructus Sambuci), rečiau žievė ir lapai.
Žiedai skinami visiškai išsiskleidę (gegužės pabaigoje-birželio pradžioje), be žiedkočių. Džiovinama pavėsyje, gerai vėdinamoje patalpoje arba džiovykloje 40-50 °C temperatūroje. Išdžiūvę žiedai būna gelsvi, kvapūs, prėsko skonio.
Vaisiai renkami rugpjūčio-rugsėjo mėn., apvytinami ir tada džiovinami džiovykloje 60-65 °C temperatūroje. Gerai išdžiūvę vaisiai turi būti raukšlėti, apvalūs, saldžiarūgščiai, lipnūs.

Veikliosios medžiagos. Žieduose yra glikozidų (sambunigrinas), eterinio aliejaus, gleivių, flavonoidų (rutinas), rauginių medžiagų, organinių rūgščių, vitamino C, mineralinių medžiagų.
Vaisiuose yra flavonoidų, rauginių medžiagų, glikozidų (sambucinas, sambucianinas, chrizanteminas), eterinio aliejaus, cukrų, vitamino C.

Preparatai. Užpilai. Įeina į prakaitavimą skatinančių vaistažolių mišinių sudėtį.

Poveikis. Šeivamedžio preparatai pasižymi prakaitavimą skatinančiu, karščiavimą mažinančiu, šlapimą varančiu, tulžies išsiskyrimą skatinančiu, lengvai vidurius liuosuojančiu, sutraukiančiu, priešuždegiminiu bei vidutiniu dezinfekuojačiu poveikiu.

Indikacijos. Vartojama sergant peršalimu, gripu, šlapimo takų uždegimu, reumatu, podagra. Išoriškai skalaujama burna ir gerklė esant gleivinės uždegimams.

Kontraindikacijos. Nevartoti sergant inkstų akmenlige, sumažėjus leukocitų kiekiui kraujyje.

Užpilo gamyba ir vartojimas

1 valg. šaukšas šeivamedžio žiedų užpilamas stikline verdančio vandens, palaikoma 15 min, kad prisitrauktų, nukošiama. Prakaitavimui skatinti rekomenduojama vakare (!) išgerti iki 500 ml užpilo.

Apie autorių

Vaistažolė

Vaistažolė

Kviečiame pažinti paslaptingą vaistažolių pasaulį, kuris žada sveikatingumą ir malonius atradimus miškuose, pievų pakraščiuose ir netgi mūsų pačių kiemuose. Šioje svetainėje mes kviečiame į kelionę, kurios metu atskleisime šių botaninių stebuklų senovinę išmintį. Prisijunkite prie mūsų, kai mėginsime įsigilinti į įspūdingą žolelių pasaulį, tyrinėsime jų unikalias savybes, senolių išmintį ir praktinį šių dienų pritaikymą.

Teksto komentarai

Komentuoti